Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys, Panevėžio raj.
2013-ųjų, jau 23 metus paeiliui sudarytame, kraštiečio tautodailininko Bronislovo Mažylio „Paįstrio krašto kalendoriuje“ sausio mėnesyje įrašyta dviejų iškilių asmenų gimtadieniai.
Sausio 12 dieną suėjo 105 metai, kai netoli nuo Paįstrio Stanionių kaime gimė rašytojas, knygų leidėjas Kazimieras Barauskas-Barėnas. Priverstinis emigrantas, brandžiausius gyvenimo, darbo ir kūrybos metus praleidęs Didžiojoje Britanijoje (palaidotas Londone). Didžioji dalis rašytojo archyvų, jo paties ir žmonos Marijos rūpesčiu yra persiųsti į Panevėžį. Stanionių kaime yra išlikusi gimtoji sodyba, ji pažymėta atminimo lenta. Paįstrio kapinėse palaidoti rašytojo tėvai.
Sausio 13 dieną sukako 140 metų nuo kompozitoriaus, pirmojo Lietuvos Respublikos kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus gimimo dienos. Paįstrio Švč. M. Marijos Globos bažnyčioje prie vargonų yra pritvirtinta lenta, jog čia 1930-1939 m. vargonininkavo kompozitorius J. Gudavičius. Atminimo lenta, menanti kompozitorių, yra ir ant buvusių Paįstrio šaulių namų (dabartinio kultūros centro), kuriame Teodoros ir Juozapo Gudavičių šeima gyveno.
Garsiai ir plačiai apie šią iškilią asmenybę Paįstryje man teko išgirsti tik 1998 metais, kai buvo pristatoma jo dukros Reginos Algės Gudavičiūtės knyga „Susitikimai su tėvu“. Tada buvo pažymėtos J. Gudavičiaus 125-osios gimimo metinės. Apie dūdų orkestrą, kurį Paįstryje sukūrė ir jam vadovavo tuomet vargonininkavęs Juozapas Gudavičius, prisimenama iki šių dienų. Apie šį parapijos orkestrą, grojusį religinių, valstybinių švenčių metu ir apie puikų vargonininką iš vaikystės atmenu, nes mama labai vaizdžiai apie jį pasakodavo. Mano mama Kostancija Jurkevičiūtė-Jankevičienė, kilusi iš Mitabynės kaimo buvo pavasarininkė, giedodavo chore, dalyvaudavo renginiuose, iš to paties Mitabynės kaimo buvo ir broliai Florijonas ir Valerijonas Šlekiai, kurie grojo tame orkestre.
Mūsų namuose buvo to laikotarpio fotografijų, jos buvo labai branginamos ir gerbiamos. Vienoje iš jų (apie 1934 m.) įamžinti Paįstrio choristai, dūdų orkestras, kartu su klebonu Stanislavu Dailidoniu, vargonininku Juozapu Gudavičiumi ir kitais garbingais to meto asmenimis. Tame gražiame žmonių pulke ir mūsų mama su savo seserimi Bronislava. Mamai tuomet tebuvo devyniolika, o tetai – dvidešimt dveji. Mes, vaikai, dažnai paimdavome fotografijas, apžiūrinėdavome, teiraudavomės, kas jose nufotografuota. Manau, kad tai viena iš relikvijų, siejanti su praeitimi, menanti šviesų ir garbingą periodą mūsų Paįstrio parapijai.
Nuo sausio 13-osios – Juozapo Gudavičiaus gimimo dienos – Paįstrio bibliotekoje buvo eksponuojama paroda. Tai – fotografijos, dokumentai, knygos priminusios lankytojams apie kompozitorių, savanorį, pirmąjį Lietuvos Respublikos kapelmeisterį, vargonininką, choro dirigentą, pedagogą. Kartu su vyr. bibliotekininke Jūrate Blaževičiene šią parodą parengė kraštotyrininkė Ona Striškienė.
Sausio 13-ąją Paįstryje minėjome Laisvės gynėjų dieną, neturėjome galimybės aplankyti Juozapo Gudavičiaus kapo. Šio iškilaus asmens kapą, esantį senose Panevėžio kapinėse šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, aplankėme vėliau. Uždegėme žvakes, pasimeldėme.
Autorės nuotr.
Nuotraukose:
1. Paroda, skirta kompozitoriui J. Gudavičiui
2. Paįstrio bibliotekininkė J. Blaževičienė su lankytojais prie eksponatų
3. Prie J. Gudavičiaus kapo Panevėžio senosiose kapinėse