Valerijos Korsakaitės piešinys
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja. www.voruta.lt
Kas yra laisvė? Šį klausimą dažnai užduodame sau, gal kiekvieną dieną, o ypač kada prisimename tragiškas ir garbingas savo tautos istorines datas. Žodis laisvė kiekvienam šalies piliečiui manau turėtų būti labai brangus ir gerbtinas bei saugomas. Jeigu ištartų kiekvienas lietuvis žodį laisvė ir bandytų apbūdinti šio žodžio prasmę, tai sulauktume apie 3 milijonus skirtingų atsakymų. Turbūt labai svarbu, kad šis žodis būtų tariamas pagal Dievo planą, tada gal suvokimas mūsų širdyse ir sielose būtų tvirtesnis ir teisingesnis. Rodydami didžiulę meilę Dievui mes visuomet jausime laisvės ribas, rodysime meilę ir gailestingumą kiekvienam šio pasaulio keleiviui net ir didžiausiam priešui. O jeigu tos meilės Dievui nėra, jeigu ji yra apgaulinga arba savanaudiška?
Kas yra laisvė ?
Kas yra laisvė - man, katalikei istorijos mokytojai? Štai ir atsakymas. Aš esu labai laiminga, kad gyvenu savo nepriklausomoje valstybėje Lietuvoje. Esu laiminga, kai galiu tobulėti tikėjime, išlikti tautiška, stipri savo veikloje bei nugalėti įvairias kliūtis, kartais ir pažeminimus, kurie dar deja yra labai būdingi mūsų valstybėje. Dažnai susimąstau apie savo gimtinę, jos ateitį. Labai jau trokštu, kad Lietuvoje žmonės būtų kultūringi, tolerantiški, vieningi, kaip Baltijos kelyje, 1991 m. sausio 13 dieną ir prasmingais, sąžiningais darbais stiprintų savo valstybę. Mane labai jaudina nesupratingi žmonių poelgiai įvairiose gyvenimo situacijose, taip pat tos televizijos laidos, kuriose išdrįstama užgauliai kritikuoti net mūsų valstybės prezidentę, vyriausybę, iškilias mūsų tautos asmenybes, taip pat pikti ginčai bei poelgiai tarp valdžio atstovų, politinių partijų, net ir darbo įstaigose bei tarpusavyje, kas tarsi lyg koks juodas debesys bando aptemdyti tą žodį laisvė, bando paminti tuos siekius už ką kovojo laisvės gynėjai jau nuo Mindaugo laikų iki mūsų dienų. Bet labai tikiu, kad mūsų lietuvių tauta keisis, tobulės ir visuomet išliks ori, saugos tautos vertybes ir neleis užgęsti laisvės spindulėliams. Tuo dar daugiau įsitikinau dalyvaudama šios dienos pagerbimo renginiuose savo gimtajame Pasvalyje, bei pati organizuodama istorijos pamoką šia tema.
Pamoka „Pilys – šeštokų kūryboje“
Kaip ir visada istorijos kabinete parengėme parodą, kurioje patalpinome 1991 m. sausio 13 – osios dienos įvykių nuotraukas, mokinių piešinius – Laisvės medžius. Papuošėme trispalvėmis širdutėmis. Pamoką skyrėme šiai datai ir ją pavadinome „Pilys - šeštokų kūryboje“. Mokiniai atėjo į pamoką su savo kūrybinais darbais – pilimis. Pamoka prasidėjo malda „Tėvynės gynėjams“. Buvo skaitomos mokinių mintys apie laisvę, kurias jie rašė būdami penktoje klasėje. Kiekvienas mokinys tarsi nustebo bei nudžiugo, kad mokytoja išsaugojo jų darbelius „Mintys apie laisvę“. Visi stebėjome vaizdinę medžiagą apie Sausio 13 – osios dienos įvykius, čia skambėjo Erikos Masytės atliekama daina „Eik, kur eina laisvė“. Šeštokai net papasakojo savo artimųjų prisiminimus apie šios dienos įvykius. Po to mokiniai kūrybingai pristatė savo pilis ir pasižadėjo visuomet gražiu poelgiu gerbti savo Gimtinę. Baigiantis pamokai, mokiniai spalvino Maldos ir Gerumo angelus ir rašė padėkas laisvės gynėjams. Padėkose moksleiviai kaip tikri Lietuvos piliečiai iš visos širdelės, kurioje nebuvo nei trupinėlio pykčio, dėkojo laisvės gynėjams už Nepriklausomą Lietuvą, už lietuvišką žodį, už upes, miškus, pievas, už laimingą šeimą, vaikystę, gražią savo mokyklos, miesto, kaimo bei savo artimųjų ateitį. Labai sujaudino vienos šeštokės padėkos pabaiga, kurioje buvo rašoma, kad „ilsėkitės ramybėje Laisvės gynėjai, mes visuomet Jus prisiminsime maldoje“. Pasibaigus pamokai, mokiniai neskubėjo išeiti iš kabineto, fotografavosi atminčiai su savo kūrybiniais darbais. Atsidėkodama mokiniams už pilietiškumą ir nuoširdumą, padariau vaizdinę medžiagą. Ją pavadinau „Laisvės gynėjų dienai- 25 – eri”, kurioje patalpinau vaizdus iš pamokos bei mokinių mintis apie laisvę ir išsiuntinėjau kiekvienam mokiniui elektroniu paštu, kad dar galėtų plačiau įprasminti šią datą kartu su savo tėvais bei kitais artimaisiais.
Skubėjau į maldos grupelės susitikimą
Sugrįžusi iš mokyklos, skubėjau į dvasinės grupelės „Motinos maldoje“ susitikimą. Šios grupės vadovė Laimutė Zigmuntienė visų mūsų laukė savo įsteigtame Šeimos muziejuje. Baltojoje muziejaus salėje, ant stalo, šalia Šventojo rašto, sužibo neužmirštuolių žiedai, kurie priminė šią svarbią datą. Netoliese kvepėjo garuojanti arbata ir pintinėje skaniai iškeptos Irutės Danušitienės bandelės su mėsos ir varškės įdaru. Visos susikaupėme maldai. Meldėmės už motinas, vaikus, laisvės gynėjus, tėvynę, taiką. Giedojome giesmes.
Išskubėjome į Šv. Mišias
Pabendravę šioje grupelėje išskubėjome į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią, čia buvo aukojamos Šv. Mišios už laisvės gynėju bei Šv. Juozapą. Šv. Mišias aukojo šios bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius, jam koncelebravo kun. Feliksas Čiškauskas. Klebonas Šv. Mišių pradžioje pasveikino visus tikinčiuosius, susirinkusius paminėti šią garbingą datą.
Skaitinį iš Pirmosios Samuelio knygos ( 3,1 – 10, 19 – 20 ) išraiškingai skaitė Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas.
Savo homilijos pradžioje klebonas Albertas Kasperavičius kalbėjo, kreipdamasis į visus susirinkusius tikinčiuosius:
„Daugelis iš Jūsų dalyvavote sausio 13 – osios renginiuose. Jautėte , kad ši diena yra išskirtinė mūsų dienų bėgsme. Ši diena yra mūsų gyvenimo didelio išbandymo akimirkos ir didelės malonės akimirkos diena. Didžiulė laimė, kad Dievas mus pažadino pačiu laiku, leido suvokti, kas yra Tėvynės meilė. Jeigu ne Dievo ranka, gal būtų sutriuškinta mūsų laisvė ir viltis. Dievas mūsų tautą vedė į laisvę. Dievas žvelgė į mus su pasitikėjimu“.
Klebonas visiems trumpai priminė evangelios žodžius apie Samuelį, kuris save vadino „tarnu“ – jis mums šiandien yra pavyzdys. Iš Samuelio gyvenimo galima spręsti, ką reiškia tarnauti Dievui.
Homilijos pabaigoje klebonas ragino visus dėkoti Dievui už laisvę kaip brangakmenį . Tik klausydami, ką Dievas mums kalba ir gyvendami Jo žodžiu galime tapti tokiais tarnais, kokių Dievas nori. Su viltimi ir tikėjimu kartokime Samuelio maldą „Kalbėk, Viešpatie, nes tavo tarnas klauso“. Šv. Mišios baigėsi Šv. Juozapo litanija ir padėka už dalyvavimą šioje iškilmėje. Išeidami dar sustojome bažnyčios gale, prie atminimo žvakutės Laisvės gynėjams .
Grupelė gyvojo rožinio maldininkų, geradario ūkininko Petro Karoblio iš Girsūdų rūpesčiu meldėsi ir prisiminė šios dienos įvykius Šiluvoje bei Kryžių kalne.
Atmintis Vytauto Didžiojo aikštėje
Po Šv. Mišių visi skubėjome į Vytauto Didžiojo aikštę. Čia jau degė laužai, plaikstėsi mūsų Trispalvė, žibėjo atminimo žvakutės, būrėsi žmonės. Jie dalinosi prisiminimais, dainavo tautines patriotines dainas. Šventės dalyvių tarpe galėjome sutikti rajono tarybos narius, miesto bei rajono gyventojus ir nemažą būrį jaunimo. Visus pamatyti ir pakalbinti skubėjo šios šventės pagrindinis organizatorius Kultūros centro direktorius Robertas Lavickas.
Nors jau buvo tamsu ir šaltokas vakaras, bet į namus grįžome su gilesniu ir garbingesniu atsakymu į klausimą “Kas yra laisvė”?